Mantas Petrulis

Tik dalis žmonių supranta, kad sportas reikalingas ne tik dailioms kūno linijoms pasiekti, bet ir norint treniruoti širdį. Fizinio aktyvumo metu širdies raumuo dažniau susitraukia ir atsipalaiduoja. Tai padeda stiprinti širdies ir kitus kūno raumenis, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, reguliuoja kraujospūdį, gerina širdies ir griaučių raumenų kraujotaką, todėl sumažėja rizika patirti širdies smūgį ar susirgti kitomis širdies ligomis.

Daugeliui atrodo, kad mankštintis būtinai turime sporto klube, kilnodami svarmenis. Yra begalė įvairių būdų sportuoti, todėl kiekvienam rekomenduoju atrasti pratimus, kurie teikia didžiausią malonumą. Tai gali būti pasivaikščiojimai gryname ore, bėgimas, kalanetika, pilates, mankšta namuose ar treniruotės sporto salėje.

Svarbiausia – ne treniruočių intensyvumas, o trukmė. Rekomenduoju sportui per dieną skirti nuo 20 minučių iki 1 valandos savo laiko. Geriausia, jei turėsite keletą skirtingo tipo treniruočių. Pavyzdžiui, vieną dieną galite skirti kardio (bėgimas, važiavimas dviračiu, aerobika) kitą – atskirų raumenų grupių (nugaros, kojų ar rankų) treniruotėms, o trečią – tempimo pratimams, jogai ir pan.

Pastaruoju metu smarkiai išpopuliarėjo intensyvios funkcinės treniruotės, žmonės dalyvauja bėgimo maratonuose prieš tai tinkamai nepasiruošę, nežinantys, kaip taisyklingai bėgti, kvėpuoti, ar toks krūvis jiems galimas. Taip užuot sau padėję, darome dar didesnę žalą.

Kiekvienas organizmas skirtingai reaguoja į didelį fizinį krūvį, jis yra glaudžiai susijęs su pavojingu širdies raumens apkrovimu. Jei širdis nepasirengusi tokiai apkrovai ir iki tol ji ilgai buvo nejudroje, pradėję intensyviai sportuoti galite išprovokuoti širdies kraujotakos sutrikimus ir jai pakenkti.

Jei nesate profesionalus sportininkas, patarčiau didelio intensyvumo treniruotes (kardio pratimai, funkcinės treniruotės, Cross-Fit, Zumba, bėgimas ir pan.) rinktis kartą per savaitę, o kitas dienas užsiimti žemesnio intensyvumo fizine veikla (mankštos, pilates, joga, lengvi pratimai sporto salėje, pasivaikščiojimai), kuri leistų organizmui atsigauti fizinio krūvio metu.

Jei turite bet kokių dvejonių dėl savo sveikatos būklės ir jos suderinamumo su sportu, nesiimkite saviveiklos ir būtinai pasikonsultuokite su gydytoju bei profesionaliu treneriu. Prieš pradedant kiekvieną treniruotę taip pat reikėtų pasitikrinti savo širdies būklę: pamatuoti spaudimą, pulsą. Tai galite padaryti nebūtinai tik pas gydytoją, bet ir pas trenerį ar namuose, jei turite tam tinkamą įrangą. Žinodami apie savo širdies veiklą dar prieš treniruotę, jos metu galėsite ją stebėti ir sekti savo savijautą. Tai padės geriau pasirinkti treniruočių tipą ir trukmę, išsiaiškinti, kokie pratimai tinkami, kokių vertėtų vengti.

Pratima atlikite ir pradedami treniruote, ir jos pabaigoje. Tempima tokioje pozoje

laikykite 20–40 sekundžiu.

Pratima atlikite ir prieš pradedami treniruote, ir ja baigdami. Tempdami –

užlaikykite 20–40 sekundžiu.

Pratima atlikite atsigule ant pilvo. Neskubedami vienu metu kelkite priešinga ranka ir priešinga koja. Atkelima atlikite toki, kad padejus ant nugaros stikline vandens, ji neišsipiltu.

Pratima atlikite 20–30 kartu.